Lygiadienio prekybos sistema. UGNINIAI DANGAUS BŪGNAI://RUDENS LYGIADIENIO MISTERIJA PRIE MINDAUGO TILTO
Kasmet ekvinokcijos tašką Žemė pasiekia kiek kitu laiku, įvairuojančiu maždaug paros tarpsnyje. Dar viena akmenų observatorija išlikusi prie Merkinės, Dzūkijos nacionaliniame parke. Gal pagaliau piliakalnis pritrauks ir investicijų, kad taptų miestiečių laisvalaikio praleidimo vieta, o ne pramoninės zonos užkaboriu, kuriame reikia kovoti su vandalais. Man keista, kad žmonės nežino, kur yra Klaipėdos miesto piliakalniai.
Spausdinti Libertas Klimka Š. Štai jau ir sulaukėme pavasario! Kovo sios pavakare 18 val.
Rudens Lygiadienio – Baltų vienybės dienos renginiai Užpaliuose | Utenos Rajono Savivaldybė
Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasieks tam tikrą orbitos tašką, pažymėtą astronomų brėžiniuose Avino žvaigždyno ragais ir vadinamą pavasario lygiadieniu lygiadienio prekybos sistema ekvinokcija. Šviesioji paros dalis jau įveiks nakties tamsą. Kitados saulės teka Avino žvaigždyne sutapdavo su pirmąja pievų žaluma. Tada ir prasidėdavo ganiava. O kur tai būdavo?
Desktop menu bottom
Gal labai tolimų mūsų protėvių indoeuropiečių protėvynėje kažkur Kaukazo priekalnėse Senovės lietuviai pavasarį sutikdavo taip pat pasidairydami į dangaus reiškinius ir atlikdami tam tikras apeigas. Apie tai žinome tik tiek, kiek užrašyta istoriniuose šaltiniuose. Stojus trečiam tais metais jaunam mėnuliui, kai jau lygiadienio prekybos sistema žaroje būdavo matyti plonas jo pjautuviukas, mergaitės, basos, lengvai apsirengusios, bėgdavusios už kaimo į laukus dainomis tekančios saulės pasitikti.
Jos pirmiesiems spinduliams nuauksinus žemę, grįždavo į kaimą, visus sutiktuosius sveikindamos su atėjusiu pavasariu ir linkėdamos gerų metų — sveikatos ir derliaus. Vyskupas Motiejus Valančius savo raštuose pažymėjo, kad Žemaitijoje pavasario pasitikti jodavę vaikinai, persiskyrę į dvi grupes.
Vienos jų vadas turėdavo šventojo paveikslą, kurį stengdavosi lenktynėse paveržti kita grupė.
Laimėtojai ilgai didžiuodavosi šia pergale. Nba akcijų pasirinkimo sandoriai raitelių varžytuvės primena karingų genčių prosenoviškus opcionų prekyba pigiausia. Beje, šios dienos vakaras — tretysis trečiojo jauno mėnulio.
Įsigali tradicija prie įvairių šalių parlamento rūmų tądien pakelti Žemės vėliavą, kurioje pavaizduota mūsų planeta — kaip ji atrodo iš kosmoso — įsisiautusi į baltą debesų šydą. Kasmet ekvinokcijos tašką Žemė pasiekia kiek kitu laiku, įvairuojančiu maždaug paros tarpsnyje. Žinia, Žemės greitis vis toks pats, nekinta; tai mūsų kalendorius tiksliai neatitinka gamtos reiškinio.
Senovėje lygiadienio data būdavo susekama Saulės laikrodžiu. Šešėlio viršūnė per skalę tądien brėžia tiesut tiesutėlę liniją, o ne parabolę, kaip kitomis dienomis. Lygiadienio saulė pateka tiksliai rytuose ir vakaruose leidžiasi.
Desktop menu top
Po šios dienos šviesusis paros laikas vis ilgės kasdien maždaug po 4 minutes. Nuo lygiadienio kokį mėnesį reiktų skirti aplinkai tvarkyti. Pats laikas gydyti gamtos žaizdas, padarytas žiemos šalčių ir žmonių nevalyvumo.
Labai svarbu, kad pavasario talkose dalyvautų vaikai, nes pagarba gamtai ir joje pulsuojančiai gyvybei perauga į lygiadienio prekybos sistema santykius su žmonėmis: be pykčio, be patyčių, be keiksmų. Tebūna pavasaris kartu ir dvasios ekologija! O meilė tėvynei juk išauga per gerus darbelius gamtai Senovės lietuviai kitados turėjo savuosius mitinius Žemės globėjus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jų melsdavo, kad žemė būtų derlinga, dosni. Pirmiausia tai Žemyna, kurią maldoje vadindavo malonybiniu Žiedkelėlės, Žiedeklės vardu. Šios žemės deivės vardas sutinkamas ir Liudviko Rėzos užrašytų dainų tekstuose, ir net užkalbėjimuose nuo gyvatės kirčio. Po Lietuvos krikšto Žemynos kultas žmonių sąmonėje perėjo Švč. Dievo Motinai.
Kaip nustatoma Velykų data ir kodėl ji kasmet keičiasi?
O istoriko Motiejaus Strijkovskio m. Lygiadienio prekybos sistema, kad senojoje baltų religijoje būta žemės dievų poros — Žemynos ir Žemėpačio, globojusios visą sodybos erdvę — namus, dirvas, gyvulių ūkį.
Jų garbinimo apeigos vadintos žemyneliavimu lygiadienio prekybos sistema būdavo atliekamos per visas svarbesnes agrarines bei šeimos šventes. Tačiau labiau tikėtina, kad tai — žmonių užgyventos vietos pavadinimas. Štai eini pavasario laukais, ir matai plotelį juodos žemės, — tai čia kitados būta sodybos, o gal ir ne vieną šimtą metų gyventa žmonių Tai ta vieta ir vadinta apydėme.
Populiariausi
Žemdirbystė mūsų krašte — pragyvenimo šaltinis nuo senų senovės, ėmęs rastis neolite, II tūkstantmečio prieš Kr. Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriuje eksponuojamas lygiadienio prekybos sistema arklas, kuriam metų, — ar ne tretysis pagal senumą Europoje.
Baltiškąją aisčių genčių žemdirbystę geru žodžiu paminėjo savo raštuose 98 m. Žemdirbystei tampant pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, keitėsi ir prigimtinės religijos pobūdis. Imta tikėti, kad pasėlius globojančios protėvių dvasios, — juk rugio grūdas darbu susieja kartų kartas. Vėlės būdavo pagerbiamos, simboliškai pamaitinamos per visas šaltojo pusmečio šventes, pradedant rudens sambariais lygiadienio prekybos sistema Vėlinėmis. Žemdirbystė atnešė ir naujus mitinius vaizdinius, — indoeuropietiškų tautų šeimai būdingą pagrindinių dievų trejybę.
Tai buvo pasaulio kūrėjas Dievas, griausmavaldis Perkūnas, požemio lygiadienio prekybos sistema Velinas.
ARCHITEKTUOMENĖ
Tokią sistemą sąlygojo ankstyvosios visuomenės socialinės struktūros pakopos: aukščiausioji — vadai ir žyniai, tada genties gynėjai kariai ir žemdirbiai bei gyvulių augintojai. Baltų bendrumo laikais neabejotinai tikėta ir į Žemynos bei Žemėpačio porą, suteikiančią žemei derlumą.
Priėmus krikštą, senieji ritualai palaipsniui neteko sakralumo, tačiau savaip išliko tautos atmintyje, virtę tradicinės kultūros papročiais bei liaudiškais tikėjimais. Lietuva nuo seno agrarinės kultūros kraštas; žemė — vienintelis ir didžiausias jos turtas.
Šiuolaikinio mokslo duomenimis, socialinė patirtis paveldima ne tik kultūriškai, bet kažkiek netgi genetiškai.
Spausdinti Libertas Klimka Š.
Lietuviui pavasarį žemė kvepia Tad pasveikinkime vieni kitus su Žemės diena!